- veislininkas
- 2 veĩslininkas (-inykas), -ė smob. (1) NdŽ, DŽ1, Rdn, veisliniñkas (2) NdŽ, KŽ; D.Pošk, I, Amb, TS1904,1 veislei laikomas gyvulys: Veislinė, veisliniñkė kumelė KII375. Aure bulius veisliniñkas J. Ans tura gerą veisliniñką arklį Užv. Buvo veisliniñkių atvažiavę pirkti Prk. Kiaulė veisliniñkė Šts. Žilos kiaulės žili ir paršeliai, nes toks buvo veisliniñkas M.Unt. Šitos (kiaulės) nepjausim, šita veĩslinykė Pkr. Dvi, iki trijų veisliniñkių esam turėję Rmč. Anie y[ra] veisliniñkai ožiai KlvrŽ. Nu, jos geros veĩslinykės bitys: iš to avilio keturius kelmiukus pasidariau Kair. Smarkesnį jautį piemenys skiria cirkui, o lėtesnį apverčia veislininku Blv. Nuo antro šūvio krinta mūsų puikus gaidys veislininkas Pt.
Dictionary of the Lithuanian Language.